Aleksándras Makedoniẽtis (gr. Aleksandros Makedonikos), Aleksándras Didỹsis (lot. Alexander Magnus) 356 07 20 ar 21 pr. Kr.Pela (Makedonija) 323 06 10 ar 13 pr. Kr.Babilonas, antikos karvedys, Makedonijos karalius (336–323). Pilypo II ir Olimpiados sūnus.
343–340 buvo auklėjamas Aristotelio. Tėvui kariaujant su Bizantiju (340) numalšino sukilimą Trakijoje. Karvedžio talentas išryškėjo Chaironėjos mūšyje (338). Nužudžius Pilypą II, Aleksandras Makedonietis paveldėjo sostą. 336–335 malšino opozicijos bruzdėjimus Makedonijoje, atrėmė Šiaurės Balkanų pusiasalio genčių antpuolius, baudė neklusnius graikų polius. Atnaujino tėvo 337 pradėtą karą su Persija. 334 pavasarį vietininku Makedonijoje ir Graikijoje palikęs Antipatrą, su 30 000 pėstininkų ir 5000 raitelių išsilaipino Mažojoje Azijoje ir prie Graniko (dabartinis Kocabaşas) upės sumušė Darėjo III Kodomano kariuomenę (Graniko mūšis); dauguma pakrantės graikų polių sutiko Aleksandrą Makedonietį kaip išvaduotoją. 334–333 žiemą nukariavo Lidijos ir Pisidijos gentis (Mažosios Azijos vakarinė dalis). 333 pavasarį kariuomenė ilsėjosi Gordijuje (Frigija), rudenį prie Iso antrąkart sumušė Darėją III Kodomaną (Iso mūšis) ir nužygiavo į Siriją ir Finikiją persų laivyno bazių užimti.