Kembridžo platònikai, 17 a. Kembridžo teologijos ir filosofijos mokykla. Pradininkas B. Whichcote’as (1609–83), svarbiausi atstovai – R. Cudworthas (1617–88), H. More’as, J. Smithas (1618–52). Juos vienijo priešinimasis T. Hobbeso mechanistinei filosofijai ir materializmui. Pripažindami gamtos filosofijos metodus siekė sukurti aplinką, kurioje galėtų klestėti gamtos mokslas ir tikėjimas – intelekto svarbiausios raiškos. Kembridžo platonikai atgaivino platonizmo ir krikščioniškojo neoplatonizmo idėjas, leidžiančias teigti sielos ir Dievo ryšį, T. Hobbeso, J. Kalvino determinizmui ir voliuntarizmui priešinti moralinį realizmą, asmens laisvą valią. Kembridžo platonikai vertinami dėl religinio dogmatizmo kritikos ir tolerancijos idėjos plėtotės. R. Cudworthas ir H. More’as pagrindė Naujųjų amžių gamtos mokslo, religijos ir filosofijos santykio sampratą; tapo liberalios protestantiškos filosofijos kūrėjais. 17 a. pabaigoje Kembridžo platonikų etines pažiūras plėtojo J. Butlerio, A. A. C. Shaftesbury altruistinė etika, S. Clarke’o, R. Price’o etinis racionalizmas.